"Божий пирог" (вещи мифологических персонажей во фразеологии : еда и питье)

Straipsnis skiriamas frazeologinių junginių, kuriuose minimi įvairūs mitologinių personažų valgių bei gėrimų pavadinimai, etnolingvistinei analizei. Iš šaltinių, pirmiausia "Lietuvių kalbos žodyno", "Frazeologijos žodyno" bei įvairių smulkiosios ir pasakojamosios tautosakos tekstų surinktas aktualių posakių pluoštas - iš viso 73 pavyzdžiai. Jie suskirstyti į dvi leksines - semantines grupes: 1) frazeologinius junginius, kuriuose vartojami valgių pavadinimai, 2) posakius, kuriuose minimi gėrimų pavadinimai. Straipsnyje nuosekliai aptariamos kiekviena iš jų. Straipsnio pabaigoje trumpai akcentuojami pagrindiniai tyrimo rezultatų aspektai. Teigiama, kad norint susekti folklorinę frazeologinio junginio kilmę, kartais negana pasikliauti tik jo leksine sudėtimi: čia praverčia platesnis folklorinis bei etnologinis kontekstas, ypač tais atvejais, kada pavyksta nustatyti vienokį ar kitokį pasakojamojo folkloro epizodą, motyvuojantį rūpimą posakį, plg. Suplojo kaip ragana ragaišį; prispėjo kaip raganos alus; Bagotam ir velnias patirština košę ir pan. Kitais atvejais viename posakyje yra glaudžiai susipynę savi ir skolinti elementai, kuriuos atskirti nėra paprasta. Naujesni paprastai esti tie elementai, kuriuos galima vienaip ar kitaip susieti su būdingais vietos buities, papročių ar folkloro bruožais, plg. Šventa Ona skystapladė; Važiuos pas Abraomą alaus gerti ir pan. Kaip matyti, frazeologiniai junginiai, kuriuose greta mitologinių personažų minimi valgių bei gėrimų pavadinimai, įvairiapusiškai atskleidžia lietuvių dialektinės frazeologijos sąsajas su senąja tradicine kaimo kultūra.The article deals with the ethnolinguistic analysis of phraseological units referring to the names of the meals and beverages of mythical creatures. The sources include Dictionary of the Lithuanian Language, Dictionary of Phraseologisms, and a collection of sayings found in various texts of minor and spoken folklore – 73 examples in total. These were grouped into the following lexical-semantic groups: 1) phraseological units referring to meals; 2) sayings referring to beverages. The article discusses each of these groups in detail. At the end of the article, the main results obtained are presented. It is argued that in order to trace the folk origin of a phraseological unit, its lexical composition is not sufficient. Sometimes a wider context of folklore and ethnology is required, especially in the cases when it is possible to determine some episode in the folklore motivating the saying in question, e.g. “Suplojo kaip ragana ragaišį” (flattened as witch’s case); “prispėjo kaip raganos alus”(sour as witch’s beer ), “Bagotam ir velnias patirština košę”(for a rich man, devil makes a richer possidge), etc. In other cases, a single saying encompasses own and borrowed elements which are not easy to separate. The newer elements are usually those which can be easily related to the features of local household, traditions or folklore, i.e. Šventa Ona skystapladė, Važiuos pas Abraomą alaus gerti (going to Abraham for beer), etc. As we can see, phraseological units referring both to mythical creatures and meals and beverages reveal the relationship between Lithuanian dialect phraseology and the traditional rural culture